GABA – natūralus būdas suvaldyti kasdienį stresą ir nerimą

Įvairūs kasdieniai iššūkiai ir kiti sunkumai neretai sukelia perdegimo būseną, kuri neleidžia atsipalaiduoti, mėgautis įdomia veikla, ilgainiui jaučiamas pervargimas. Jei vakare atsigulus į lovą mintys vis dar laksto ratu, o dieną lydi nepaaiškinamas vidinis nerimas, priežastis gali slypėti tam tikrų smegenyse esančių neuromediatorių išsidibalansavime. Viena iš pagrindinių medžiagų, atsakingų už mūsų gebėjimą atsipalaiduoti, yra gama-aminosviesto rūgštis, dar geriau žinoma kaip GABA (angl. Gamma-Aminobutyric Acid).

Pastaruoju metu GABA maisto papildai sulaukia didžiulio susidomėjimo tarp žmonių, ieškančių natūralių būdų streso valdymui ir miego kokybės gerinimui. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra ši medžiaga, kaip ji veikia mūsų organizmą, ką apie jos efektyvumą sako moksliniai tyrimai ir kaip įvertinti jos naudą.

Kas yra GABA?

GABA – tai nebaltyminė aminorūgštis, kuri žmogaus organizme atlieka itin svarbią funkciją: ji yra pagrindis centrinės nervų sistemos slopinamasis  neurotransmiteris. Paprastai tariant, jei tokios medžiagos kaip glutamatas veikia kaip smegenų „gazo pedalas“, skatinantis aktyvumą, tai GABA atlieka „stabdžių“ vaidmenį – ji sulėtina nervinių impulsų perdavimą ir apsaugo nervų sistemą nuo perkrovos.

Skirtingai nuo kitų aminorūgščių, GABA tiesiogiai su maistu gauti praktiškai neįmanoma (išskyrus nedidelius kiekius tam tikruose fermentuotuose produktuose, pavyzdžiui, kimči ar kefyre). Visgi organizmas geba ją sintezuoti pats. Šis procesas vyksta iš kitos aminorūgšties – glutamo rūgšties (glutamato), kurios gausiai gauname su baltyminiu maistu.

Sveikame organizme GABA padeda palaikyti nervų sistemos pusiausvyrą. Tačiau dėl lėtinio streso, prastos mitybos ar miego stygiaus šio neurotransmiterio sintezė gali sutrikti. Mokslinėje literatūroje neoptimalus GABA sistemos funkcionavimas dažnai siejamas su šiais reiškiniais:

• Suprastėjusi miego kokybė ir tampa sunkiau užmigti.

• Padidėjęs jautrumas kasdieniams streso dirgikliams.

• Sunku atsipalaiduoti emociškai ir fiziškai po įtemptos dienos.

• Dirglumas bei padidėjęs nervingumas.

• Sunkumai koncentruojant dėmesį.

Kaip veikia GABA ir kodėl ji vartojama?

GABA dažniausiai pozicionuojama kaip natūralus raminamasis maisto papildas. Ji priskiriama prie vadinamųjų nootropikų – medžiagų, kurios gali teigiamai veikti pažintines funkcijas, padėti suvaldyti psichoemocinį stresą ir optimizuoti smegenų veiklą be stipraus šalutinio poveikio ar priklausomybės rizikos.

Kai kurie vartoję asmenys nurodo, kad pagrindiniai juntami GABA papildų efektai yra gilesnis miegas, ramesnė reakcija į stresines situacijas ir bendras emocinio fono stabilizavimas. Tačiau ši medžiaga sulaukia didelio dėmesio ir kitose srityse.

Poveikis augimo hormonui (GH) ir sporto rezultatams

Viena įdomiausių GABA savybių, dėl kurios ji išpopuliarėjo tarp sportininkų ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių asmenų, yra jos gebėjimas stimuliuoti žmogaus augimo hormono (angl. Growth Hormone – GH) sekreciją.

Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad vienkartinė GABA dozė gali laikinai, bet reikšmingai padidinti GH koncentraciją kraujo plazmoje tiek poilsio metu, tiek po intensyvių jėgos treniruočių. Augimo hormonas vaidina kritinį vaidmenį suaugusiųjų organizme: jis skatina liesos raumenų masės sintezę, veikia kaip stiprus anti-katabolinis (raumenis saugantis) veiksnys ir prisideda prie efektyvesnio metabolizmo. Kadangi senstant natūrali GH gamyba organizme palaipsniui mažėja, GABA papildai kartais vartojami kaip pagalbinė priemonė audinių regeneracijai ir fizinės formos palaikymui.

Miegas ir sapnų ryškumas

Interneto forumuose ir kituose šaltiniuose nemaža dalis žmonių pasidalino informacija, kad pradėjus vartoti GABA, keičiasi jų sapnų pobūdis – jie tampa neįtikėtinai ryškūs, detalūs ir lengviau įsimenami. Kai kuriuose klinikiniuose stebėjimuose fiksuojama, kad GABA gali teigiamai paveikti miego ciklų struktūrą, pailgindama giliojo (lėtųjų bangų) miego fazę. Būtent šios fazės metu vyksta pagrindinis fizinis organizmo atsistatymas ir toksinų pasišalinimas iš smegenų audinio. To pasekmė – ryte žmogus jaučiasi geriau pailsėjęs, žvalesnis ir turintis daugiau energijos dienos darbams.

Kraujo-smegenų barjero dilema: placebo ar realus poveikis?

Ilgą laiką medicinos bendruomenėje vyravo griežta nuomonė, kad per burną vartojamas grynas GABA papildas negali kirsti kraujo-smegenų barjero (angl. Blood-Brain Barrier – BBB) – apsauginio sluoksnio, kuris saugo smegenis nuo kraujyje esančių medžiagų. Dėl šios priežasties dalis mokslininkų teigė, kad bet koks papildo poveikis yra tik placebo efektas.

Tačiau, kai kurie naujesni tyrimai ir alternatyvios hipotezės pateikia kur kas subtilesnius rezultatus.

Kai kurie tyrėjai pastebi, kad didesnės GABA dozės (pavyzdžiui, nuo 1,5 g iki 3,0 g) gali nežymiai kirsti kraujo-smegenų barjerą arba paveikti specifines smegenų sritis, kur šis barjeras yra pralaidesnis.

Žarnyno enterinė nervų sistema - tai labiausiai tikėtinas ir moksliškai pagrįstas mechanizmas. Mūsų virškinamajame trakte yra milijonai neuronų (vadinamosios „antrosios smegenys“), kurie turi gausybę GABA receptorių. Vartojama oraliniu būdu, GABA gali aktyvuoti klajojantį nervą (nervus vagus), kuris siunčia tiesioginius signalus į centrinę nervų sistemą. Tokiu būdu papildas sukelia raminamąjį poveikį smegenyse net fiziškai nekirsdamas kraujo-smegenų barjero.

Saugumas ir atsakingas vartojimas

Nors GABA papildai paprastai yra gerai toleruojami ir laikomi saugiais trumpalaikiam ar vartojant ciklais, į jų papildymą reikėtų žiūrėti atsakingai. Rekomenduojama pradėti nuo mažesnių dozių (pvz., 500 mg prieš miegą) ir stebėti organizmo reakciją. Gali pasireikšti lengvas, trumpalaikis šalutinis poveikis, pavyzdžiui, dilgčiojimo pojūtis odoje ar nežymus kvėpavimo dažnio pasikeitimas iškarto po suvartojimo, kuris dažniausiai greitai praeina.

Svarbi pastaba: Jei vartojate raminamuosius vaistus, antidepresantus arba turite diagnozuotų neurologinių bei psichinių sutrikimų, prieš pradedant vartoti GABA maisto papildus būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kad išvengtumėte nepageidaujamų sąveikų su kitais vaistais.

Pabaigai

GABA (gama-aminosviesto rūgštis) gali būti naudingas maisto papildas kovai su kasdieniu stresu ir nerviniu sudirgimu. Nors mokslinės diskusijos apie tikslų jos veikimo mechanizmą per virškinamąjį traktą dar tęsiasi, žarnyno-smegenų ašies tyrimai ir tūkstančių vartotojų patirtis ir pasidalinta informacija internete patvirtina jos potencialą gerinant miego kokybę bei padedant atrasti vidinį balansą. Siekiant geriausių rezultatų, GABA papildų vartojimą visuomet verta derinti su kokybišku poilsiu, subalansuota mityba ir streso valdymo praktikomis.

MOKSLINIAI ŠALTINIAI:

1. Informed-Health.org. „Neurotransmitters as food supplements: the effects of GABA on brain and behavior.“ National Center for Biotechnology Information (NCBI). Prieiga per: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4594160/

2. Examine.com Team. „GABA Supplementation, Growth Hormone, and Sleep Architecture: An Independent Clinical Review.“ Prieiga per: https://examine.com/supplements/gaba/

3. WebMD Medical Reference. „Gamma-Aminobutyric Acid (GABA) - Uses, Side Effects, and Evidence-Based Interactions.“ Prieiga per: https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-464/gaba-gamma-aminobutyric-acid

4. Bravo, J. A., et al. (2011). „Ingestion of Lactobacillus strain regulates emotional behavior and central GABA receptor expression in a mouse via the vagus nerve.“ Proceedings of the National Academy of Sciences (PNAS). Prieiga per: https://www.pnas.org/doi/10.1073/pnas.1102999108 (Žarnyno-smegenų ašies ir klajojančio nervo tyrimas)

5. Powers, M. E., et al. (2008). „Growth hormone isoform responses to GABA ingestion at rest and after exercise.“ Medicine and Science in Sports and Exercise. Prieiga per: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18073803/ (Poveikio augimo hormonui po treniruočių tyrimas)

6. Yamatsu, A., et al. (2016). „Effect of Gamma-Aminobutyric Acid (GABA) Administration on Sleep and Its Absorption in Humans.“ Food Science and Biotechnology. Prieiga per: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5030392/ (Miego kokybės ir giliojo miego fazės tyrimas su žmonėmis)

7. Boonstra, E., et al. (2015). „Neurotransmitters as food supplements: the effects of GABA on brain and behavior.“ Frontiers in Psychology. Prieiga per: https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fpsyg.2015.01520/full (Kraujo-smegenų barjero pralaidumo mokslinė apžvalga)